Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, jeigu jo techninės savybės tinkamos konkrečiam rekuperatoriui.

Svarbu, kad būtų tinkami ne tik išoriniai matmenys, bet ir filtro klasė bei konstrukcija.

Renkantis alternatyvų filtrą nerekomenduojama vadovautis vien tuo, ar jis fiziškai telpa į rekuperatorių.

Tai filtrų klasės, naudotos pagal ankstesnį EN 779 filtrų klasifikavimo standartą.

Labai supaprastintai:

G3–G4 filtrai skirti stambesnėms dalelėms ir dulkėms sulaikyti.

M5–M6 pasižymi smulkesniu filtravimu.

F7 dažnai naudojamas tiekiamam lauko orui, kai norima efektyviau sulaikyti smulkias dulkes ir žiedadulkes.

Tačiau filtro klasę visada reikėtų vertinti kartu su konkretaus rekuperatoriaus reikalavimais.

EN 779 – ankstesnė oro filtrų klasifikavimo sistema, kurioje buvo naudojami G, M ir F žymėjimai.

ISO 16890 standartas filtrus klasifikuoja pagal jų gebėjimą sulaikyti skirtingų dydžių kietąsias daleles.

Todėl dabar dažnai sutinkami tokie žymėjimai kaip:

ISO Coarse, ePM10, ePM2,5 ir ePM1.

Senoji ir naujoji klasifikacijos nėra visiškai tiesiogiai pakeičiamos viena kita, todėl vien tik pagal seną F7 žymėjimą ne visada galima tiksliai nustatyti konkrečią ISO 16890 klasę.

Šie žymėjimai susiję su skirtingo dydžio kietosiomis dalelėmis.

ePM10 – didesnių dalelių grupė.

ePM2,5 – smulkesnės dalelės.

ePM1 – labai smulkios dalelės.

Prie klasės paprastai nurodomas ir efektyvumo procentas, pavyzdžiui, ePM1 50 %.

Tai reiškia ne filtro „kokybės balą“, o jo filtravimo efektyvumo klasifikaciją pagal ISO 16890 metodiką.

Ne visai.

F7 yra senesnės EN 779 klasifikacijos žymėjimas, o ePM1 naudojamas pagal ISO 16890.

Dėl skirtingų bandymo metodų nereikėtų automatiškai laikyti vienos konkrečios F klasės tiksliai lygiaverte konkrečiai ePM klasei.

Jeigu keičiate filtro klasifikaciją, geriausia vadovautis konkretaus produkto techniniais duomenimis.

Procentinis skaičius nurodo filtro efektyvumo lygį konkrečiai dalelių grupei.

Pavyzdžiui:

• ePM1 50 %

ir

ePM1 80 %

nėra vienodo filtravimo lygio filtrai, nors abu priklauso ePM1 grupei.

Todėl renkantis filtrą svarbus visas klasės pavadinimas, o ne vien žodis „ePM1“.

Nėra vienos filtravimo klasės, kuri būtų geriausia visiems rekuperatoriams.

Filtrą reikėtų rinktis pagal:

• įrenginio gamintojo rekomendacijas
• rekuperatoriaus konstrukciją
• naudojamo filtro vietą
• norimą oro filtravimo lygį

leistiną oro pasipriešinimą.

Dažniausiai tiekiamam lauko orui naudojamas smulkesnis filtras nei ištraukiamam patalpų orui.

Ne.

Aukštesnio filtravimo lygio filtras gali sulaikyti daugiau smulkių dalelių, tačiau dažnai kartu padidėja ir oro pasipriešinimas.

Jeigu rekuperatorius nepritaikytas konkrečiam filtrui, gali sumažėti oro srautas arba ventiliatoriams gali tekti dirbti intensyviau.

Todėl principas „kuo tankesnis, tuo geriau“ vėdinimo sistemose nėra visada teisingas.

Ne visada.

Nors F7 paprastai filtruoja smulkesnes daleles, jis gali turėti kitokį slėgio pasipriešinimą.

Rekuperatoriaus ventiliatoriai ir visa oro sistema turi būti pritaikyti pasirinktam filtrui.

Jeigu gamintojas nenumato tokios filtro kombinacijos, prieš keičiant klasę verta pasitikrinti techninius įrenginio duomenis.

Taip, tam tikromis sąlygomis gali.

Smulkiau filtruojanti medžiaga paprastai sukuria didesnį pasipriešinimą nei stambesnio filtravimo filtras.

Kiek tai turės įtakos konkrečiam rekuperatoriui, priklauso nuo filtro konstrukcijos, jo ploto, užterštumo ir įrenginio ventiliatorių.

Todėl svarbu rinktis ne bet kokį F7 filtrą, o konkrečiam įrenginiui tinkamą variantą.

Tinkamai parinktas tiekiamo oro filtras gali reikšmingai sumažinti su lauko oru į patalpas patenkančių žiedadulkių kiekį.

Kuo efektyvesnis smulkių dalelių filtravimas, tuo daugiau tokių dalelių gali būti sulaikoma.

Ypač svarbu, kad filtras būtų tinkamai įstatytas ir oras negalėtų jo apeiti per tarpus.

Jeigu pagrindinis tikslas – sumažinti su lauko oru patenkančių žiedadulkių kiekį, dažniausiai verta rinktis smulkesnio filtravimo tiekiamo oro filtrą, jeigu tokį leidžia naudoti jūsų rekuperatorius.

Svarbu ne tik filtro klasė, bet ir tai, kad:

• filtras būtų tinkamo dydžio
• nebūtų pažeistas
• būtų laiku keičiamas

filtro rėmas sandariai priglustų.

Rekuperatoriaus filtrai gali sumažinti dalį iš lauko su oru patenkančių dalelių, įskaitant žiedadulkes ir dulkes.

Kiek efektyviai jos bus sulaikomos, priklauso nuo pasirinktos filtravimo klasės.

Tačiau rekuperatoriaus filtras nėra medicininė priemonė ir negali pašalinti visų alergiją galinčių sukelti veiksnių patalpose.

Ne.

Rekuperatoriaus filtras pirmiausia filtruoja tą oro kiekį, kuris praeina per vėdinimo sistemą.

Tiekiamo oro filtras mažina iš lauko patenkančių teršalų kiekį, tačiau jis nėra tas pats, kas atskiras patalpų oro valytuvas.

Rekuperatorius vienu metu dirba su dviem oro srautais:

lauko oru, tiekiamu į namus, ir
patalpų oru, šalinamu į lauką.

Todėl dažnai kiekvienam oro srautui įrengiamas atskiras filtras.

Tiekiamo oro filtras padeda sulaikyti iš lauko patenkančias daleles, o ištraukiamo oro filtras pirmiausia apsaugo rekuperatoriaus vidų nuo patalpų dulkių.

Šių filtrų paskirtis skiriasi.

Tiekiamo oro pusėje dažnai norima kuo efektyviau sumažinti į patalpas patenkančių lauko dalelių kiekį.

Ištraukiamo oro pusėje pagrindinis tikslas dažnai yra apsaugoti šilumokaitį ir kitus rekuperatoriaus komponentus nuo patalpų dulkių.

Todėl vienoje sistemoje gali būti naudojamos dvi skirtingos filtravimo klasės.

Tai priklauso nuo konkretaus įrenginio konstrukcijos.

Kai kuriuose rekuperatoriuose be pagrindinių filtrų naudojamas ir papildomas pirminio filtravimo elementas.

Jis gali būti skirtas stambesnėms dalelėms sulaikyti prieš orui pasiekiant smulkesnį filtrą.

Todėl prieš užsakant filtrų komplektą svarbu vertinti ne tai, kiek filtrų buvo kito gamintojo įrenginyje, o kiek ir kokių filtrų numatyta būtent jūsų rekuperatoriuje.

Filtrų kiekis nėra universalus standartas.

Skirtingų gamintojų rekuperatoriai turi skirtingą oro kanalų, šilumokaičių ir filtravimo zonų konstrukciją.

Todėl dviejų filtrų komplektas nėra nei blogesnis, nei geresnis už trijų filtrų komplektą.

Svarbiausia, kad būtų naudojama tokia filtravimo sistema, kokiai suprojektuotas konkretus įrenginys.

Praktikoje filtrus verta patikrinti kas 2–3 mėnesius, o jų keitimo intervalas dažnai būna maždaug 3–6 mėnesiai.

Tačiau universalios datos nėra.

Filtro tarnavimo laiką labai keičia:

• gyvenamoji vieta
• eismo intensyvumas
• statybos aplinkoje
• žiedadulkių sezonas
• rekuperatoriaus darbo intensyvumas

naudojamo filtro klasė.

Todėl filtrų būklę geriausia vertinti ne vien pagal kalendorių.

Vienas paprasčiausių būdų – filtrą išimti ir apžiūrėti.

Jeigu jo paviršiuje susikaupęs storas dulkių sluoksnis, filtras smarkiai patamsėjęs ar aiškiai užterštas, tikėtina, kad atėjo laikas jį pakeisti.

Papildomi požymiai gali būti sumažėję oro srautai arba rekuperatoriaus filtro keitimo pranešimas.

Filtro užterštumo greitis labai priklauso nuo oro, kuris per jį praeina.

Filtrai gali greičiau užsiteršti gyvenant:

• šalia intensyvaus eismo
• prie žvyrkelio
• netoli statybų
• dulkėtoje aplinkoje

teritorijoje, kurioje sezoniškai daug žiedadulkių.

Didesniu našumu nuolat veikiantis rekuperatorius taip pat per filtrą perleidžia daugiau oro ir kartu surenka daugiau dalelių.

Taip, aplinkos sąlygos skirtingais metų laikais keičiasi.

Pavasarį ir vasarą daugiau problemų gali kelti žiedadulkės ir dulkės.

Šildymo sezono metu oro taršos pobūdis gali būti kitoks.

Todėl filtrų būklę verta tikrinti visus metus, o ne tik prieš šildymo sezoną.

Geriau ne.

Dalis rekuperatorių filtro keitimo priminimą pateikia pagal nustatytą darbo laiką, o ne pagal realų filtro užterštumą.

Todėl filtras gali būti stipriai užterštas dar iki priminimo arba, priešingai, būti gana švarus jam pasirodžius.

Periodinė vizuali patikra išlieka naudinga.

Atsargus paviršiaus nusiurbimas gali pašalinti dalį stambesnių dulkių, tačiau jis neatkuria filtro iki naujo filtro būklės.

Smulkios dalelės kaupiasi ir pačioje filtravimo medžiagoje.

Todėl vienkartinio filtro siurbimas neturėtų būti laikomas pilnaverčiu filtro pakeitimu.

Tik tada, jeigu konkretaus filtro gamintojas aiškiai nurodo, kad filtras yra plaunamas.

Dauguma vienkartinių vėdinimo filtrų tam nėra skirti.

Vanduo gali:

• deformuoti filtravimo medžiagą
• pakeisti jos struktūrą
• pažeisti rėmą

pabloginti filtro savybes.

Vienkartinius filtrus rekomenduojama pakeisti naujais.

Išpurčius galima pašalinti dalį stambių paviršinių dulkių, tačiau filtre lieka daug smulkesnių dalelių.

Todėl toks būdas gali būti tik laikina priemonė, bet ne reguliaraus filtro keitimo pakaitalas.

Kuo daugiau dalelių susikaupia filtro medžiagoje, tuo sunkiau per ją juda oras.

Dėl to gali:

• mažėti oro srautas
• didėti ventiliatorių apkrova
• keistis vėdinimo sistemos balansas

didėti rekuperatoriaus vidinių dalių užterštumas.

Reguliarus filtrų keitimas yra viena paprasčiausių rekuperatoriaus priežiūros procedūrų.

Stipriai užterštas filtras didina oro pasipriešinimą.

Priklausomai nuo rekuperatoriaus valdymo sistemos, ventiliatoriams gali tekti dirbti intensyviau, kad būtų palaikomas norimas oro srautas.

Todėl filtrų būklė gali turėti įtakos ne tik oro kokybei, bet ir visos vėdinimo sistemos darbui.

Gali.

Jeigu dėl užterštų filtrų sumažėja arba išsibalansuoja oro srautai, visa vėdinimo sistema gali veikti ne taip, kaip buvo suprojektuota.

Todėl filtrų keitimas yra svarbus ne tik dėl dulkių, bet ir dėl tinkamo įrenginio veikimo.

Plokšteliniuose filtruose filtravimo medžiaga paprastai išdėstyta kompaktiškame rėme, dažnai ją sulankstant klostėmis.

Kišeniniuose filtruose naudojamos viena ar kelios filtravimo medžiagos „kišenės“, todėl gali būti gaunamas didesnis filtravimo paviršiaus plotas.

Kuris variantas tinkamas, priklauso nuo konkretaus rekuperatoriaus konstrukcijos.

Vieno tipo filtro negalima automatiškai pakeisti kitu vien todėl, kad sutampa jo priekiniai matmenys.

Vien išorinis dydis neapibūdina filtro.

Kainą gali lemti:

• filtravimo klasė
• filtravimo medžiagos tipas
• medžiagos plotas
• klosčių skaičius ir gylis
• rėmo konstrukcija

gamybos kokybė.

Todėl du iš pirmo žvilgsnio vienodi filtrai nebūtinai yra techniškai vienodi.

Ne.

Filtro storis yra tik vienas konstrukcijos parametrų.

Filtravimo savybės priklauso nuo medžiagos, jos paviršiaus ploto, klosčių konstrukcijos ir filtro klasės.

Svarbiausia naudoti tokio storio filtrą, kokiam pritaikyta konkretaus rekuperatoriaus filtro vieta.

Bendra procedūra dažniausiai gana paprasta:

Sustabdykite rekuperatorių.

Atidarykite filtro aptarnavimo dangtį.

Atsargiai išimkite senus filtrus.

Patikrinkite, kuriam oro srautui skirtas kiekvienas filtras.

Įstatykite naujus filtrus tinkama kryptimi.

Uždarykite įrenginį.

Jei reikia, valdymo pulte atstatykite filtro keitimo priminimą.

Tikslūs veiksmai priklauso nuo konkretaus rekuperatoriaus, todėl rekomenduojama vadovautis jo naudojimo instrukcija.

Jeigu filtras turi nustatytą oro srauto kryptį, ant jo rėmo paprastai būna rodyklė.

Rodyklė turi sutapti su oro judėjimo kryptimi rekuperatoriuje.

Jeigu krypties žymėjimo nėra, konkretaus filtro montavimo informaciją reikėtų tikrinti rekuperatoriaus instrukcijoje.

Tai priklauso nuo rekuperatoriaus konstrukcijos.

Dažnai tiekiamo lauko oro pusėje naudojamas aukštesnio filtravimo lygio filtras, o šalinamo oro pusėje – stambesnio filtravimo.

Tačiau nereikėtų orientuotis vien pagal filtro spalvą ar išvaizdą.

Patikimiausia vadovautis filtro žymėjimu ir rekuperatoriaus instrukcija.

Daugelyje įrenginių filtro keitimo pranešimas automatiškai neišnyksta.

Pakeitus filtrus reikia atskirai atstatyti filtro laikmatį arba filtro keitimo skaitiklį.

Tai paprastai atliekama rekuperatoriaus valdymo pulte arba mobiliojoje programėlėje.

Tikslus būdas priklauso nuo įrenginio modelio.

Taip, jeigu kiekvienas pasirinktas filtras atitinka konkrečios filtro vietos techninius reikalavimus.

Svarbiausia:

• tinkami matmenys
• reikiama filtravimo klasė
• tinkamas oro pasipriešinimas

tinkama konstrukcija.

Vienodas prekės ženklas nėra būtina sąlyga tinkamam vėdinimo sistemos darbui.

Daugeliu atvejų specialiai keisti filtro klasės pagal sezoną nereikia.

Tačiau tam tikrose situacijose vartotojai gali norėti efektyvesnio filtravimo, pavyzdžiui, intensyvaus žiedadulkių sezono metu.

Prieš naudojant kitokios klasės filtrą būtina įsitikinti, kad jis tinkamas konkrečiam rekuperatoriui.

Galima tik tada, kai toks pakeitimas techniškai tinkamas įrenginiui.

Aukštesnio filtravimo lygio filtras gali pakeisti sistemos slėgio nuostolius.

Todėl, jeigu nesate tikri, saugiausias pasirinkimas yra gamintojo numatyta arba konkrečiam modeliui rekomenduojama filtrų kombinacija.

Tai priklauso nuo konkretaus pardavėjo ir gamybos galimybių.

Jeigu reikiamo dydžio filtro kataloge nėra, verta turėti tikslius:

pločio, aukščio ir storio matmenis, filtravimo klasę ir informaciją apie filtro konstrukciją.

Jeigu filtrai keičiami kas 3–6 mėnesius, dažniausiai per metus prireikia maždaug 2–4 filtrų komplektų.

Tačiau šis skaičius gali labai skirtis priklausomai nuo aplinkos ir vėdinimo sistemos darbo režimo.

Dulkėtoje aplinkoje filtrus gali tekti keisti dažniau.

Metinė suma priklauso nuo:

• rekuperatoriaus modelio
• filtrų skaičiaus
• filtravimo klasės
• vieno komplekto kainos

keitimo dažnumo.

Norint apskaičiuoti preliminarią metinę kainą, filtro komplekto kainą galima padauginti iš planuojamo keitimų skaičiaus per metus.

Nebūtinai.

Filtro kainai įtakos turi ne tik techninės savybės, bet ir prekės ženklas, tiekimo grandinė, pakuotė bei gamybos apimtys.

Todėl filtrus geriausia lyginti pagal jų specifikaciją, o ne vien pagal kainą ar gamintojo pavadinimą.

Rekuperatorius yra mechaninio vėdinimo sistemos įrenginys.

Jis šalina panaudotą orą iš patalpų ir tiekia šviežią orą iš lauko.

Įrenginyje esantis šilumokaitis leidžia panaudoti dalį iš šalinamo oro energijos tiekiamam orui.

Taip pat rekuperatoriuje naudojami filtrai, kurie saugo įrenginį ir filtruoja per sistemą judantį orą.

Filtrai atlieka dvi pagrindines funkcijas.

Pirmiausia jie apsaugo patį rekuperatorių nuo dulkių ir nešvarumų.

Antra, tiekiamo oro filtras mažina dalelių, patenkančių į namus kartu su lauko oru, kiekį.

Be tinkamų filtrų greičiau užsiterštų ir rekuperatoriaus vidinės dalys.

To daryti nerekomenduojama.

Be filtrų į rekuperatoriaus vidų gali patekti gerokai daugiau dulkių ir kitų teršalų.

Taip gali būti teršiamas šilumokaitis, ventiliatoriai ir kitos sistemos dalys.

Rekuperatorius turėtų būti naudojamas su jo konstrukcijai numatytais filtrais.

Filtrų keitimas yra dažniausia priežiūros procedūra, tačiau tai nėra vienintelis darbas.

Pagal gamintojo rekomendacijas taip pat verta periodiškai patikrinti:

• šilumokaitį
• kondensato nuvedimą
• lauko oro paėmimo angą
• oro išmetimo angą

vidines įrenginio dalis.

Sudėtingesnius priežiūros darbus reikėtų atlikti pagal konkretaus gamintojo instrukcijas.

Ne.

Filtro spalva nėra patikimas jo filtravimo klasės ar kokybės rodiklis.

Skirtingų gamintojų tos pačios klasės filtravimo medžiagos gali atrodyti skirtingai.

Renkantis reikėtų vadovautis techniniais duomenimis.

Ne.

Vizualiai panašūs filtrai gali turėti skirtingas filtravimo savybes.

Filtro klasę reikėtų nustatyti pagal gamintojo pateiktą techninę informaciją arba žymėjimą.

Nebūtinai, tačiau klosčių konstrukcija gali padidinti filtravimo medžiagos paviršiaus plotą.

Filtro savybes lemia ne vien klosčių skaičius, bet ir:

• filtravimo medžiaga
• jos klasė
• klosčių gylis
• visas filtravimo plotas

oro pasipriešinimas.

Todėl klosčių skaičius nėra pakankamas kriterijus filtrams palyginti.

Skirtingi gamintojai gali naudoti kitokios spalvos medžiagą, kitokį rėmą ar kitokį klosčių išdėstymą.

Jeigu filtro matmenys, klasė ir techniniai parametrai tinkami konkrečiam rekuperatoriui, išvaizdos skirtumas nebūtinai reiškia, kad filtras netinka.

Statybų metu lauko ore gali būti gerokai daugiau dulkių, todėl įprasto filtro keitimo grafiko gali nepakakti.

Tokiu laikotarpiu filtrus verta apžiūrėti gerokai dažniau.

Jeigu filtras greitai pasidengia dulkių sluoksniu, jį reikėtų pakeisti anksčiau nei įprastai.

Daugumos buitinių rekuperatorių filtrai suprojektuoti taip, kad vartotojas juos galėtų pakeisti pats.

Paprastai nereikia specialių įrankių.

Vis dėlto kiekvieno įrenginio konstrukcija skiriasi, todėl prieš pirmą keitimą verta peržiūrėti gamintojo instrukciją.

Jeigu kataloge nematote savo rekuperatoriaus modelio, tai dar nereiškia, kad tinkamo filtro neturime.

Susisiekdami su mumis pateikite:

• rekuperatoriaus gamintoją
• tikslų modelį
• esamų filtrų matmenis

filtro nuotrauką, jeigu ją turite.

Pagal šią informaciją bus lengviau nustatyti, kuris filtras jums tinkamas.

Geriausia iš karto pateikti kuo daugiau informacijos.

Idealiu atveju:

rekuperatoriaus gamintojas + modelis + filtro matmenys + seno filtro nuotrauka.

Tuomet galima išvengti ilgo susirašinėjimo ir gerokai greičiau patikrinti tinkamą variantą.

Tokiu atveju pradėkite nuo seno filtro.

Išimkite jį, išmatuokite išorinius matmenis ir nufotografuokite filtrą bei ant jo esančius užrašus.

Taip pat naudinga nufotografuoti rekuperatoriaus techninių duomenų etiketę.

Šios informacijos dažniausiai pakanka paieškai pradėti.

Vieno universaliai geriausio filtro nėra.

Geriausias pasirinkimas yra toks filtras, kuris tinkamas konkrečiam įrenginiui ir atitinka norimą filtravimo lygį.

Svarbu suderinti gerą dalelių filtravimą su rekuperatoriaus leidžiamu oro pasipriešinimu.

Pirmiausia reikėtų vadovautis konkretaus rekuperatoriaus gamintojo rekomenduojamomis filtrų klasėmis.

Tiekiamam ir ištraukiamam orui gali būti naudojami skirtingi filtrai, todėl nereikėtų automatiškai pirkti dviejų vienodų filtrų.

Filtro tarnavimo laikas nėra nustatomas vien pagal mėnesių skaičių.

Jį labiausiai lemia pro filtrą praeinančio oro užterštumas ir oro kiekis.

Viename name filtras gali išlikti tinkamas ilgiau, o kitoje vietoje toks pats filtras gali stipriai užsiteršti per kelis mėnesius.

Patogu juos patikrinti prieš ir po intensyviausių taršos laikotarpių.

Pavyzdžiui, po žiedadulkių sezono arba pasibaigus netoliese vykusiems statybos darbams.

Tačiau svarbiausias kriterijus vis tiek yra reali filtro būklė.

Filtras surenka su oru judančias dulkes ir kitas daleles.

Kuo daugiau jų yra aplinkos ore, tuo greičiau keičiasi filtro spalva.

Stiprus patamsėjimas dažniausiai rodo, kad filtras atliko savo darbą ir sukaupė nemažą teršalų kiekį.

Nebūtinai.

Jeigu tai tiekiamo lauko oro filtras, didžioji dalis nešvarumų gali būti surinkta būtent iš lauko oro.

Todėl filtro būklė labai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir išorinės aplinkos.

Jeigu seni filtrai buvo stipriai užsikimšę, pakeitus juos naujais gali sumažėti oro pasipriešinimas.

Todėl sistema gali lengviau palaikyti numatytus oro srautus.

Jeigu oro srautas išlieka mažas ir su naujais filtrais, problemos priežasties reikėtų ieškoti kitur.

Ne.

Ta pati filtravimo klasė dar nereiškia, kad filtrai yra visiškai vienodi.

Jie gali skirtis:

• filtravimo plotu
• konstrukcija
• pradine slėgio perkryta
• medžiaga
• rėmu

gamybos kokybe.

Todėl svarbu vertinti visą filtro specifikaciją.

Dažnai taip.

Jeigu jau žinote tikslų savo rekuperatoriaus filtro modelį, galima turėti bent vieną atsarginį komplektą.

Tuomet pastebėjus, kad senas filtras jau stipriai užterštas, nereikės laukti naujo užsakymo.

Tik filtrus reikėtų laikyti sausoje ir švarioje vietoje, originalioje arba sandarioje pakuotėje.